Nuosavas automobilis daugeliui lietuvių yra ne mažiau svarbus nei būstas, o iki šiol populiariausias būdas jį įsigyti – paieškos naudotų automobilių turguose ar skelbimų portaluose. Dažnas lietuvis laiko save tikru ne tik krepšinio, bet ir automobilių ekspertu. Tačiau nuolat tenka išgirsti istorijų apie atvejus, kai įsigijus naudotą automobilį gerokai nusiviliama. Išvengti nemalonių staigmenų galima atsakius sau į keturis klausimus.
Kiek skirsite pinigų?
Bet kurio didesnio pirkinio įsigijimas paprastai prasideda nuo savo finansinių galimybių įvertinimo. Todėl pirmas dalykas, kurį rekomenduojama padaryti, ruošiantis pirkti naudotą automobilį, – nustatyti sumą, kurią galite tam skirti, ir nuspręsti, kokiu būdu automobilį įsigysite – iš savo lėšų, imsit paskolą ar pasirašysite lizingo sutartį ir įkeisit automobilį lizingo bendrovei.
Paprastai automobilių paskolos suma svyruoja nuo 1 tūkst. iki 20 tūkst. eurų, tačiau vidurkis šiuo metu siekia apie 4 tūkst. eurų. Lizingu įsigyjamų automobilių kainos dažniausiai prasideda nuo 5 000 eurų.
Nustatant galutinę sumą, reikėtų nepamiršti ir papildomų mokesčių, susijusių su automobilio pirkimu – draudimo, dokumentų registravimo, galimų remontų išlaidų, o, jeigu automobilis perkamas lizingu arba imant paskolą – visų sutarties mokesčių, palūkanų bei pradinio įnašo.
Kokią mašiną rinksitės?
Specialistai pažymi, kad renkantis automobilio markę ir modelį, reikia gerai įvertinti savo poreikius. O tai padaryti galima atsižvelgus į tai, kur bus važinėjama dažniau – mieste ar užmiestyje, ar planuojama vykti į tolimas keliones, ar automobilio reikia visai šeimai.
Jei planuojama daug važinėti judriomis miesto gatvėmis, verta pasvarstyti apie kompaktiškesnį, ekonomiškesnį automobilį, o tolimoms kelionėms ar važinėjant ne vienam, daugeliu atvejų labiau tiktų erdvesnė transporto priemonė.
„Bigbank“ duomenimis, tipinis automobilis, kurį, imdami paskolą, įsigyja lietuviai, yra naudotas, dažniausiai atkeliavęs iš Vakarų Europos, su automatine pavarų dėže. Be to, imdami paskolą automobiliui, lietuviai paprastai įsigyja 10 metų ar senesnį „dyzelį“, o populiariausių automobilių markių sąrašo viršūnėje rikiuojasi vokiečių (50 proc.), japonų (20 proc.) ir prancūzų (12 proc.) gamintojai
„Lietuviai lieka ištikimi vokiškiems ir japoniškiems automobiliams, dažniau renkasi automobilius su automatine pavarų dėže. Tačiau ar tai benzinu, ar dyzeliu varoma transporto priemonė, tapo nebe taip svarbu. Pirkdami automobilį lietuviai daugiausia dėmesio kreipia į jo saugumą, komplektaciją, ridą ir techninę istoriją“, – sako UAB „Baltijos realizacijos centras“ (BRC) lizingo vadybininkė Vilma Gavėnaitė.
Kokie tipiniai gedimai?
Pasak automobilių priežiūros ir remonto paslaugas teikiančios įmonės „Melga“ Kauno servisų direktoriaus Gino Maksevičiaus, minėtų šalių gamintojų automobiliai yra ir dažniausi serviso lankytojai.
„Būtent vokiški ir japoniški automobiliai turi bene daugiausiai „lėtinių ligų“. Pavyzdžiui, jei anksčiau vyravo nuomonė, kad „visi opeliai rūdija“, dabar šios markės automobiliai tikrai pasitaisė. Panašios problemos šiuo metu dažniau kamuoja „Mazda“ markės automobilius, nes jų antikorozinė apsauga nėra ideali. Įsigijus šios markės automobilį, rekomenduojame ją atlikti papildomai“, – teigia G.Maksevičius.
Būtent dėl tokių tipinių gedimų, nusprendus, kokį automobilį įsigysite, G.Maksevičius pataria visuomet paieškoti informacijos internete.
Pakeisti tepalus
Lėtiniai gedimai dažniausiai priklauso nuo amžiaus, ridos ir eksploatacijos. Ir, deja, daugumos markių automobiliai tokių tipinių problemų turi. Net dėl kokybės išgirtos „Toyota“ savininkai dažnai skundžiasi dyzelinės pirmos kartos „Auris“ vairo stiprintuvo elektronikos gedimais, vairo kolonėlės patikimumu, vėlesnių nei 2002 metų „Lexus“ arba „Volvo“ vairuotojai – automatine greičių dėže ir panašiai.
Jo patarimas – įsigijus naudotą transporto priemonę, pasikeisti variklio ir pavarų dėžės tepalus.
„Tepalus ypač aktualu pakeisti automobiliams su automatine pavarų dėže. Taip pat rekomenduojama pakeisti paskirstymo dirželius, o, pavyzdžiui, BMW markės 2 litrų dyzelinio variklio modeliams – net ir grandines, kurios gali nutrūkti bet kada, viršijus 200 tūkst. km ridą. Automobilių pardavėjai yra linkę taupyti ir laukti, kol šios dalys visiškai susidėvės, todėl įsigijus naudotą automobilį, tikėtina, tai bus pirmieji gedimai, su kuriais gali susidurs naujasis savininkas“, – pažymi G.Maksevičius.
Kokia mašinos praeitis?
Pašnekovas sako, kad prekeiviai naudotais automobiliais paprastai žino nemažai gudrybių, kurios leidžia nuslėpti tikrąją automobilio ridą ir techninę būklę. Ir net drauge į prekyvietę automobilio įvertinti pasikviestas ekspertas ne visuomet gali būti labai naudingas.
„Naudotų automobilių prekeiviai puikiai žino visas kritines vietas, į kurias visuomet atsižvelgia labiau apie juos nusimanantys pirkėjai, todėl joms ir skiria didesnį dėmesį. Visgi, didžiausia problema, žinoma, yra „atjauninti“ automobiliai, kurių tikroji rida yra pakoreguojama“, – sako G.Maksevičius.
Anot jo, nėra labai sudėtinga 400 tūkst. kilometrų nuvažiavusį automobilį pateikti kaip įveikusį perpus mažesnį atstumą. O tokių transporto priemonių pardavėjai pasirūpina net ir tokiomis klastą išduoti galinčiomis smulkmenomis kaip nusitrynęs vairo ar sėdynių apmušalas.
„Norint kuo objektyviau įvertinti techninę naudoto automobilio būklę, patartina atgabenti jį į servisą ir leisti nuodugniai apžiūrėti patyrusiems automobilių meistrams. Net ir po tokios apžiūros lieka šiokia tokia rizika, nes norint šimtu procentų pasakyti, kad naudotas automobilis neturi jokių trūkumų, reiktų jį išardyti. Vis tik, po profesionalios apžiūros servise tikimybė, kad įsigijote katę maiše, bus gerokai mažesnė“, – įsitikinęs G.Maksevičius.
Griebiasi įvairių gudrybių
Automobilių pirkėjų interesus ginančios bendrovės „Autopretenzija“ komunikacijos vadovė Evelina Burštein pažymi, kad pastaruoju metu vis daugiau pirkėjų kreipiasi dėl pagalbos taikiai susitarti su pardavėju. Ji mano, kad pirkėjai pradėjo dažniau tikėti, jog viešinamos istorijos skatina nenuleisti rankų.
„Jei pirkimo–pardavimo sutartyje nėra nurodyta kitaip, tai garantija pirkiniui galioja pagal įstatymą – 2 metus nuo jos įsigijimo. Tačiau tendencija tokia, kad jei automobilyje yra paslėpti defektai, jie į dienos šviesą išlenda labai greitai. Konsultuodami pirkėjus, mes remiamės faktais, automobilių remonto dirbtuvių pateikiamomis išvadomis“, – sako ji.
Dažniausiai slepiami defektai
E.Burštein sako, kad defektų būna pačių įvairiausių ir nors dažnai kalbama apie ridos klastojimą, tarp dažniausių defektų – variklio ir pavarų dėžės. Anot jos, dažniausiai į įmonę kreipiasi žmonės, kurie buvo atkalbėti nuo automobilio patikros. Taip pat joks pardavėjas neleis ardyti ir tikrinti saugos sistemų, kuri taip pat gali būti sugadinta.
„Netinkama variklio priežiūra, nekokybiškų detalių naudojimas ar nekokybiškas remontas – tokias ydas turintys automobiliai gali būti parduodami kaip tvarkingi. Vizualiai trūkumai nėra matomi, tačiau po 50 ar 100 kilometrų variklis pradeda dirbti nesklandžiai arba tiesiog užgęsta. Slėpdami pavarų dėžės defektus pardavėjai neretai pripila įvairių priedų, kurie trumpam duoda gerą rezultatą, tačiau vėliau pradeda lįsti įvairios problemos. Tokie priedai nepanaikina problemos, o tik ją maskuoja“, – pažymi bendrovės „Autopretenzija“ komunikacijos vadovė.
Problema – elektronika
Kai kurie trūkumai gali būti nejuntami iki avarinės situacijos. Tačiau naujesni automobiliai turi daugybę sensorių ir jutiklių, todėl net nežymus automobilio sutrenkimas gali išvesti iš rikiuotės saugumo sistemas.
„Mechanizmų, kurie reikalingi automobilio judėjimui, būklė daugiau ar mažiau yra juntama arba pastebima. Sutrikus variklio darbui kone iš karto pajusime, kad kažkas negerai, ir kreipsimės į servisą. Tačiau jei yra pažeistos saugumo sistemos, neveikia arba nėra gamintojo numatytų saugos oro pagalvių – nelaimės atveju šie trūkumai gali lemti skaudžias pasekmes. Todėl nesvarbu, kur radote skelbimą apie automobilį – socialiniuose tinkluose, automobilių turguje ar specializuotame portale, – pirkėjus raginu tikrinti dominantį automobilį“, – pataria skelbimų portalo „Autogidas.lt“ vadovas E.Narbuntovičius.
E.Burštein akcentuoja, kad pardavėjo nesąžiningumas ir nenoras atsakyti į pirkėjo klausimus gali baigtis teisme. Ir nors bendrovės istorijoje yra atvejų, kai pirkėjas su pardavėju taikos sutartį pasirašė per maždaug pusvalandį, yra pasitaikę ir ilgesnių teisybės paieškų.
Pašnekovės teigimu, į teismą persikėlę ginčai dažniausiai baigiasi tuo, kad pardavėjui tenka ne tik padengti automobilio taisymo išlaidas arba grąžinti už jį pinigus, bet ir padengti teismo išlaidas, todėl patirtų išlaidų suma gali siekti ir 2–3 kartus daugiau nei remonto išlaidos.
Originalus straipsnis: https://www.valstietis.lt/technikos-kiemas/svarbiausiklausimai-pries-perkant-naudota-automobili/126509
