Pasakojimas iš pirmų lūpų.

Motociklu aktyviai važinėju nuo 2009 metų ir kiekvienas kartas važiuojant į Valstybinę techninę apžiūrą, kaip loterija: paeis/nepaeis. Kažkaip visada techninės apžiūros praeidavo sklandžiai ir net jau buvau pamiršęs, kad techninė apžiūra pasipinigavimo vieta. Tai gi apie viską iš eilės.

Prieš 2 technines apžiūras važiavau visiškai ramus, nes motociklas toks, kaip pagamintas, be jokių “paturbinimų”, naujomis padangomis ir kaip priklauso su draudimu. Atvežu jį priekaboje į techninės apžiūros stotį, kur tikiuosi, kad be jokių cirkų jis praeis ir bus galima perregistruoti ir naudoti jį Lietuvoje. Viskas ok, tik kontrolierius Nr. 1 (visus juos sunumeruosiu, kad matytumėte nuoseklumą) sako:

• O kur gabaritai (patikslinu- priekyje).

Sakau:

• Ant veidrodėlių.

K1:

• Turi būti žibinto viduje arba atskiras žibintas.

Aš:

• WTF??? Nesuprantu. Mocas, taip sukonstruotas. Į kurią jo vietą sukišti gabaritą?

K1:

• Techninės apžiūros reikalavimų neatitinka. Prieikite prie langelio…

Baltas. Lapas. Aš apšalęs važiuoju į motociklų remonto dirbtuves pas Juliuką. Papasakoju istoriją. Tas stovi apšalęs dar daugiau, nei aš, bet nėra padėties be išeities. Prie artimųjų šviesų lemputės prijungė du laidus, dangtelio neprispaudė, kad nenulaužtų laidų ir nesugadintų dangtelio sandarumo, prie išvestų laidų prijungė… TRAKTORIAUS baltą lempuką, jį priklyjavo su lipnia juosta prie apatinio, priekinės šakės tiltelio, ir sako:

• Važiuok.

Aš, dar labiau apšalęs, nuvažiuoju iki techninės apžiūros stoties, kur prie 45 min techo nepraėjau. Žiūriu, automobilių nėra, nueinu, žiū… stovi tas pats Bičas K1, kuris manęs nepraleido. Sakau:

K1 be žodžių, paėmė mano dokus, nuėjo iki moco. Įjungė degimą. Pažiūrėjo. Nuėjo iki kompo. …uf… žalias lapas.

Šypsena veide ir du metai kelionių su moto po Europą neprailgo ir vėl laikas apsilankyti techninių apžiūrų centre. Kadangi niekas nesugedo, tik pasikeičiau padangas į naujas ir vėl į techninių apžiūrų centrą. Nusprendžiau važiuoti į kitą, nei buvau anksčiau, kad nepataikyčiau ant to paties K1.

Atvažiuoju. Bičas K2 tikrina motociklą pabirbina, žibintai, išmetimas, posūkiai, stabdžiai ir sako:

• Einame prie langelio.

Aš su šypsena veide, laukiu žalio lapo. Išlenda… fu$%&ng BALTAS???!!! WTF???

K2:

• Jūsų atšvaitas N E S I M E T R I Š K A I pritvirtintas. Didelis trūkumas. TAŠKAS

Aš apšalęs išeinu su tuo baltu lapu ir “bičių aviliu” galvoje… Ai. Pabandysiu vabank. Ant moco ir į kitą TA stotį. Atstovėjau eilėje. Prieina mano. Atvaro Bičas K3. Aš jam lapą, dar kvepiantį dažais.

K3:

• O kas negerai???

Aš. Įjungęs šviesiaplaukės režimą:

• Nežinau…

K3 patikrino mocą, vėl patikrino stabdžius ir tt. Viskas good. Žalias lapas, o aš ant moco ir į kelią.

Kaip greitai lekia tas laikas. Ir du metai atlėkė taip greitai, kad sunku patikėti.

Per šiuos du metus “patobulinau” atšvaitą, ty jį sumontavai S I M E T R I Š K A I.

Per šiuos du metu mano “kūdikėlis” išsilaikė motociklo vairotuojo pažymėjimą ir ta proga nuspiriko motociklą sau. Kadangi jį pirko žiemą, tai leido man prikišti prie jo nagus ir paruošti jį važiavimui. Kol buvo sniego išvažiuoti buvo neįmanoma, todėl iki to mocas buvo perdažytas ir paruoštas važiuoti, tik neramino ABS lempukas, bet pagal manualą, jis turėjo užgesti pradėjus važiuoti ir pasiekus 10-15 km/h. Kai sąlygos leido- pravažiavau, ir radau problemą: reikia keisti priekinio rato daviklį. Daviklis užsakytas, o kūdikėliui duotas nurodymas užrašyti į techninę apžiūrą abu mocus.

Atėjo “apžiūros diena”, kuris kaip greitai atėjo, taip greitai ir pasibaigė, nes kūdikėlis supainiojo datas, ir atvarėme dieną anksčiau. 😉 Prie techninių apžiūrų centro nei vienos transporto priemonės. Iš biuro išeina K4. O mano nuotaika, kaip visada, pakili. Sakau:

• Priimsite?

K4:

Aš:

• ???

K4:

• Šiandien mocų neturime.

Aš atsisuku į kūdikėlį, kuri jau browsina telefone ir iš susigėdusių akių suprantu, kad kažką sufeilino.

Kūdikėlis:

• Mes ryt turime atvažiuoti…

Aš, K4:

• Supainiojo kūdikėlis, bet vis tiek tuščia. Priimkite prašau.

K4:

• Be registracijos nepriimame. TAŠKAS

Ne, tai ne. Važiuojame namo, o aš jau audžiu mintį, kaip galėsiu vis truktelt per dantį kūdikėlį 😉

Rytdiena atėjo greitai ir iš buvusios vakar saulėtos dienos, liko cepelininis dangus… Atvažiuojame į techą, dėl kūdikėlio moto didelių vilčių nededu, nes ABS daviklis neatkeliavo ir lempukas mirksi. Bet bent jau žinosime, ką dar reikia (jei reikia) padaryti.

Kūdikėlio mocas dėl ABS netiko ir pasak K4, nes jis dirbo ir vakar, o šiandien jam teko garbė tikrinti mocą, pasakė, kad veidrodėliai netinka, nes per maži ir per mažai išlenda į šonus, nors jie platesni, nei originalūs, bet tebūnie.

Kadangi mano buvo registruotas anksčiau, nuvariau į vidų ir čia prasidėjo… Atvarė Bičas K5, kuris labai ilgai vaikščiojo aplink mano mocą ir bent sudarė įspūdį, kad tikrina. Pačiupinėjo padangas, pačiupinėjo galinio stabdžio žarnelę, kažką suniurnėjo apie varančiąją grandinę, bet kai nesupratęs perkausiau, ar viskas su grandine ok, jis nieko nepakomentavo. Paprašė, kad įjungčiau degimą, kad nusirašytų ridą. Tada atsisėdo ir nusistūmė (ilgos kojos 😉 ) ant stabdžių stendo. Patikrino stabdžius, priekį, galą, viskas ok. Nusistūmė iki žibintų ir pakvietė, kad aš atsisėsčiau. Patikrino posūkius ir stabdžių lemptę. Tada man sako:

• Kodėl prie vaidrodėlių prie gabaritų mirksi posūkiai…

Aš, apšalęs:

• Taip sukonstruota, kad ant veidrodėlių yra posūkiai ir ant jų yra gabaritai, todėl jie čia ir yra.

K5:

• …hm… nežinau, nežinau…

Prisistūmė tą prietaisiuką, kad pamatuotų šviesas. Laukiu, kol pasakys, kad perjungčiau į tolimas… nieko. Nusistūmė prietaisą ir pasakė, kad išvaryčiau į kiemą. Išvariau ir stoviu laukiu. Ateina…:

• Man atrdodo, kad Jūsų motociklas per garsiai dirba.

Valio!!!!!!! Pagaliau bent vienas parodė norą patikrinti. Atsinešė aparatėlį. Pastatė jį priešais išmetimo stylę, kuri nusukta į pastatą.

K5:

• Užveskite.

Užvedžiau, net aš su šalmu ant galvos girdėjau, kaip nuo pastato rezonuoja, bet TEBŪNIE. Aš noriu žinoti gerai ar blogai. Variklis birbia. K5 kažką minko. Pagaliau pavyko nuresetinti. Pagazavo. 68dB. Kažkaip ne visai taip. Kažkaip mažokai. Atsuko, vos ne iki ribotuvo 115dB. Žiūri jis į mane, aš į jį… Iš pastato išeina dar vienas Bičas K6. K6 tam K5 į ausį:

• Žiek… reikia sukti max 6000r/pm.

K5 vėl minkė, minkė, kol vėl nuresetino savo skaičiuoklį. Vėl paleido ir sukt iki beveik 7000r/pm. aparatas 104dB. K6:

• riba yra 106dB.

Aš jau realiai trinu rankomis, kad viskas legalu ir nėra priežasties negauti ŽALIO lapo. K5 su K6 nuėjo ir nusinešė garso tikrinimo aparatą. Tada ateina prie moco. Vaikšto ratais (apėjo 3 ratus). Atsisėdo. Užvežė. Vėl pagazavo. Užgesino. Paspaudė sankabos rankeną, ir paspaudė stabdžių rankeną ir atsisukęs:

• Taip rankena negali atsilenkinėti…

Aš:

• WTF???

K5:

• Rankena turi būti tvirtai pritvirtinta ir negali UŽSILENKTI.

Aš:

• Ta prasme “netinka”. Iki to du techus tiko, dabar nebe? Bet, ok. Išgirdau. Galiu va iki to serviso, kur šalia, palėkti? Ten priveršiu ir užfiksuosiu, kad nesilankstytų rankena, ir atvarau?

K5:

• Einame iki langelio.

Prie langelio pralaukiau, nes per tą laiką kūdikėlio mocą tp patikrino (jei tai galima pavadinti patikrinimu), nes specialiai, kad pagal reikalavimus vietoje sureguliuočiau žibintus, juos abu nuleidau žemyn. O jos moco žibintų net netikrino. WHAT? KARLAI… Jai išdavė baltą lapą, nes ABS ir veidrodėliai. Mano eilė…

K5:

• Jūsų posūkių ir gabaritų žibintai veikia netinkamai. Atšvaitai netinkami ir užsilenkia rankenėlė. Pasirašykite.

Baltas lapas. Ir aš, norėdamas išsiaiškinti kaip turi būti gerai, klausiu:

• Paaiškinkite plačiau, kas blogai su žibintais, atšvaitais, o dėl rankenėlės, teisingai suprantu, kad padarau, kad nesilankstytų ir bus ok?

K5:

• Žibintai ir atšvaitai, nepaisant, kad trūkumai, tai jie nežymos, o rankenėlė turite susitvarkyti ir registruokitės kitai patikrai arba į centrinę stotį, kur gyva eilė.

Aš:

• Paaiškinkite, prašau, rankena turi neatsilenkinėti?

K5:

Aš:

• Tai gal galiu iki serviso, ir atgal. 5 min, o pas Jus juk tuščia…

K5:

• Tokia tvarka. Registruokitės kitam kartui.

Jau pyktelėjęs, bet nenorėjau ginčytis, sėdau ant moco ir kartu su kūdikėliu išlėkėme į namus. Įsiregistravome kitai dienai po 2 savaičių į pakartotinę apžiūrą. Kūdikėlio mocui atkeliavo ABS daviklis. Pakeičiau- veikia. Veidrodėlius uždėjau kitus, kad jiems tiktų. Savo moco rankenėles užveržiau, kad ne tik, kad nesitabaluotų, bet norint užlenkt į viršų, reikėtų jėgos. Nesakau, kad neįmanoma, bet niekada važiuodamas, jos, taip pritvirtintos, neužlenkčiau, net bandžiau. Nepavyko.

Išaušo lemtingas (vėliau pasakysiu kodėl lemtingas) šeštadienis. Nuvažiavome į techninę apžiūrą. Long short storry kūdikėlio mocas ok. Einame registruoti… Ką? Kaip? Regitra N E D I R B A fuc#$ng šeštadieniais…

Bet grįžkime prie mano moco patikros. Ateinu prie langelio. Ten sėdi bičas K6, tas pats, kuris aną kartą taip pat valkiojosi aplink mano mocą. Paėmė dokus (pacituosiu, kas užrašyta baltame lape: “Atšvaitai, matomumo ženklinimas ir kiti šviesos įrenginiai. Atitiktis reikalavimams. Įtaisas, jo atspindimos šviesos spalva arba jo padėtis neatitinka nustatytų reikalavimų” ir klausia:

• Kas blogai su gabaritais ir atšvaitais?

Aš. Šį kartą labai nuoširdžiai:

• Nežinau ir pats LABAI noriu sužinoti, kas su jais blogai. Paaiškinkite Jūs man.

K6 patraukė pečiai ir toliau vaikšto aplink mocą pasimetęs ir nesupranta WTF parašyta baltame lape ir kam, nes viskas ok. Apėjo du ratus ir nieko neradęs nuėjo link langelio. Aš jau mintyse trinu rankomis, kad šį kartą bus viskas ok. Kažkodėl iš kambariuko atvarė K7. Tas iš karto prie mano moco ir lyg tarp kitko čiupt už rankenėlės ir iš jėgos ją xujakt ir užlenkė į viršų. Bičas K7 drūtas, net moco priekis kilstelėjosi, nepaisant to rankeną užlenkė.

Aš. Atlenkdamas rankenėlę atgal (reikėjo ir kiek jėgos):

• Prašau nelaužyti mano motociklo.

K7:

• Nereikia laužyti, ji užsilenkia…

Ir vėl pyst užlenkė…

K7:

• Jei aš galiu, tai reiškia, kad ji užsilenkia…

Aš:

• Prašau nelaužyti mano motociklo. Pertekline jėga ar su kitais instrumentais galima užlenkti beveik viską, ką tik norite.

K6. Pamatęs, kad bręsta konfliktas:

• Ateikite prie langelio.

Galvoju, gal bus protingesnis ir nesikabinės, bei gausiu žalią lapą. Aha… Pasvajok… Baltas…

Aš:

• Kas dabar blogai?

K6:

• Viskas tas pats…

Aš:

• Paaiškinkite, prašau, ką reiškia “viskas tas pats”. Kas blogai su žibintais? Kas blogai su atšvaitais? Kaip turi būti rankena, kad būtų OK?

K6 dėl atšvaitų ir šviesų kažką paniurnėjo, o tada apie rankenėlę pasakė:

• Ji neturi lankstytis.

Aš:

• Teisingai suprantu, kad jei ji neužsilenkinės, bus viskas ok?

Šalia K6 sėdėjo K7 ir abu patvirtino, kad taip. Dar pasakė, kad jei šiandien aš pasikeisiu rankeną, jie man “padarys paslaugą” ir priims neįsiregistravusį.

Aš sėdau ant moco, apsukau ratą. Privažiavau prie jų lango, kur šalia stovėjo kūdikėlio mocas. Nulipau, sakau dukrai:

• Jei neskubi, lupu tavo stabdžių rankeną ir žiūrim, kas bus.

Dukra sutiko. Ir pradėjau konstravimo darbus. Per pusvalandį perrinkau rankenas ir ant savo moco sumontavau nesilansktančią rankeną. Nustūmiau mocą iki įvažiavimo ir vėl priėjau prie langelio. Prie jo sėdėjo K7, kuris vėl mane įregistravo į pakartotinės apžiūros pakartotinę apžiūrą. Kol K7 kažką spausdino, iš kambariuko išėjo K6 ir su pašaipa:

• Tai ką, nuo dukros moco nusilupai rankenėlę???

Aš:

• Ir po to, kai praeisiu techninę apžiūrą, vėl susimontuosiu atgal. (…in your face)

K7 užsilipęs ant mano moco:

• Juk tokie reikalavimai. Ne mes juos priimame. Mes tik jais vadovaujamės…

Čia jau man sprogo:

• O kur Jūsų tie su#$ti reikalavimai skelbiami, kad galėčiau prieš kiekvieną su#$tą techninę apžiūrą, su jais susipažinti, išstudijuoti, kad atvažiavęs turėčiau tik formalumą, kad Jūs patikrintumėte ir patvirtintumėte, kad viskas yra gerai su mocu. Kas čia per nesąmonė, kai kiekvienas K be reikalavimų, dar įsijungia kažkokį neaiškų vidinį py#$rą, kuris sušika techninę apžiūrą. Kodėl iš visų šių 4 kartų, kiek mano mocas čia stovi, jam nei karto netikrino su#$tų tolimųjų šviesų. Kodėl mano dukros moco šviesų apskritai netikrino? Kokios tos praktikos? Kaip man elgtis, kad nebūčiau lochinamas kiekvieną kartą???

K7 prikirpo, kad vis dėlto jie abu prisikalbėjo, todėl nutilo ir iki apžiūros pabaigos daugiau nieko nebesakė. Pasiėmiau mocą. Vėl apvažiabau “NEgarbės” ratą ir nuėjau pasiimti dokumentų. Jei būtų išdavę vėl baltą lapą, būčiau važiavęs į centrinę arba kitą techninių apžiūrų stotį, bet atėjęs, pamačiau, kad atspausdino žalią lapą ir K6 dar pasisakė:

• Tai dabar kaip užgazuosite su dukra WHEM… WHEM…

Aš. Ramiai:

• Niekur mes nelėksime. Mes grįšime ramiai, o kol dukros mocas neregistruotas, su juo važiuoti Lietuvos Respublikos keliais, draudžiama…

K6, atsisukęs į K7:

• O tai ką, rimtai negalima su neregistruotu važiuoti???

K7 jau tada po mano atskaityto moralo, tik akis nudelbė žemyn, o aš supratau, kad techninė apžiūra praeita. Tegyvuoja kita techninė apžiūra su naujais bajeriais…