Šį straipsnį ruošiau remiantis Autopretenzijos klientų patirtimi, kaip jie elgėsi išsirinkę patinkantį automobilį. Kas jiems padėjo priimti galutinį sprendimą. Kur vis dėlto pardavėjas juos apgavo ir kuo verta tikėti, o ką tiesiog ignoruoti. Taip pat papasakosiu apie dažniausiai pasitaikančius paslėptus automobilių defektus ir šiek tiek statistikos.

Išsirinkote. Kaip ir atrodo, kad didžiausias darbas padarytas, tačiau taip nėra. Reikia išlikti budriam ir nesikliauti pardavėjo saldžialiežuvavimui. Prisiminkite, kad kaip užpildysite pirkimo-pardavimo sutartį, taip galėsite reikalauti iš pardavėjo atsakomybės, jei paaiškės, kad ir po nuodugnių patikrų automobilyje liko paslėptų defektų. Apie pirkimo-pardavimo sutartį papasakosime kitame straipsnyje.

Kokių gali būti paslėptų defektų? Pradėkime nuo dažniausiai pasitaikančių: Pavarų dėžės ir Variklio defektų. Kaip ir kada jie gali paaiškėti? Variklio defektai dažniausiai paaiškėja, kai pakeičiama variklio alyva. Kodėl taip nutinka, o gi todėl, kad buvusioje variklio alyvoje gali būti pripilti priedai, kurie varikliui suteikia “naują”, nors ir laikiną gyvenimą. Variklio priedai laikinai suteikia varikliui apgaulingą “sklandų” darbą. Tirštuose prieduose seančios medžiagos užpildo variklio išsidėvėjusių dalių tarpus, arba dėl didesnio klampumo sudaro įspūdį, kad detalės nėra išsidėvėjusios ir veikia puikiai.

Pavarų dėžė. Taip pat labai svarbus automobilio mazgas, kuris variklio sukuriamą galią perduoda į varančiuosius ratus. Jei neveiks (blogai veiks) pavarų dėžė, automobilis ne tik, kad važiuos su pašaliniais bildesiais, jis tiesiog gali net nepajudėti iš vietos. Dažniausiai pavarų dėžės defektai paaiškėja, kai staiga pasikeičia oro temperatūra ir automobilis iš įšilusio būna atvėsęs, arba atvirkščiai iš šaltos pavarų dėžės sklandaus darbos, pavažiavus keliasdešimt kilometrų ji pradeda “kvailioti”. Perjungiant pavaras, jaučiasi smūgiavimas arba jungiasi pavaros su pašaliniais garsais. Taip pat sustojus ir įjungus atbulinę pavarą, jaučiasi smūgis. Tokie ir panašūs defektai dažniausiai pasitaiko automatinėms pavarų dėžėms, bet genda ir mechaninės.

Kas dar gali paaiškėti, kaip paslėptas defektas. Prisipažinsiu, kad buvau nustebintas Transekstos pateikta statistika, kuri sako, kad kiekvienais metais į Transekstą atvažiuoja apie 68% automobilių su suklastota rida. Skaičiai įspūdingi, ir jie nukarūnuoja visus paslėptus defektus. Jau daug metų už ridos klastojimą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, tačiau vis dar dažnas atvejis, kad patys vairuotojai tai ignoruoja. Kadangi vairuotojai ignoruoja- policija nesiima (na gerai- imasi) veiksmų. 2019ų metų statistika, policija pradėjo NET 7 baudžiamuosius tyrimus, kurių pabaiga, mano manymu, labai miglota. Kodėl labai svarbi tikra rida- todėl, kad kiekvienas vairuotojas žinotų kada reikia atlikti automobilio einamuosius remontus (pagrindinio variklio diržo ir/arba kitų pagrindinių mazgų) keitimą ir/arba patikrą. Iš Andriaus Kazlos (iš anksčiau buvusių straipsnių specialisto) pastebėjimų ir patirties, automobiliai gali važiuoti daug daugiau, jei laiku yra pasirūpinta, tiesiog reikia žinoti tikrą situaciją.

Kiek rečiau, bet vis dėlto pasitaikantys paslėpti defektai- saugos sistemų neveikimas (jos gali būti tiek sugadintos, tiek suveikusios), todėl jei tokios sistemos neveikia, autoįvykio metu tiesiog neišsiskleis oro pagalvės arba nesuveiks saugos diržai. Kaip ir iš šono žiūrint, gal ir nieko baisaus, nes anksčiau gamintuose sovietiniuose, o ir užsienietiškuose automobiliuose tokių saugos sistemų net nebuvo, bet saugumo sistemos yra montuojamos, kad apsaugotų vairuotoją ir keleivius nuo sužalojimų. Tokių saugos sistemų nebuvimą galima nustatyti tik vienu atveju- jas fiziškai išardžius. Tačiau joks pardavėjas nesutiks, kad jo parduodamą automobilį ardytų, ir jis tiesiog atsisakys leisti patikrinti. O prisijungus kompiuterį, pastarasis tik parodys, kad Sistema paruošta, nors ji gali būti su vadinamais “apgavikais”, kai automobilio kompiuteris mato signalą, bet pats saugos mechanizmas neveiksnus.

Dar vienas paslėptas defektas, kuris dažnai paaiškėja vėliau- tai skendusiame automobilyje. Elektronika apsemta vandens būna išdžiovina, bet ji “paragavusi” drėgmės pradeda koroduoti ir ir oksiduotis, ir ilgainiui nupuvus sujungimui tiesiog nustoja veikti. Vienas iš atpažinimo būdų, kaip atskirti “skenduolį” automobilį- salone tvyrantis pelėsio kvapas. Tačiau ir tam kvapui “perpardavėjas” turi priemonių. Jei salonas prikvėpintas ir susidaro įspūdis, kad jame kas netyčia išpylė kvepalų, jau verta sunerimti. Gali būti, kad kvepalais maskuojamas skendusio automobilio salono medžiagų kvapas.

Kadangi lietuviai vadinami auksarankiais, gali taip nutikti, kad nusipirksite “frankenšteiną”. Taip vadinami automobiliai, kurie būna sulipdyti iš kelių automobilių. Geri meistrai labai gražiai užmaskuoja tokius sujungimus ir neįgudusi akis to nepastebės, bet ir tokiam paslėptam defektui aptikti yra specifiniai požymiai. Tai yra nevienodi tarpai tarp detalių. Papildomas storas sluoksnis glaisto ant automobilio detalių. Itin naujai atrodantys antikorozijos sluoksniai ir kt. Tačiau tokius požymius galima pamatyti tik automobilį apžiūrint pakėlus ant keltuvo ir praardžius kai kurias automobilio detales. Ir vėl šiuo atveju pardavėjas vargiai sutiks leisti atlikti tokius darbus.

Esame susidūrę su atvejais, kai į Autopretenziją kreipėsi klientai, kurie tik nusipirkę automobilį ir juo pavažinėję pastebėjo, kad blogai veikia kai kurios automobilių sistemos. Tik po išsamios apžiūros ir nuodugnios patikros buvo pastebėta, kad pakeisti variklio originalūs mazgai arba įstatytas variklis, kuris visiškai netinka tam automobiliui. Bet gudrūs pardavėjai padaro ir tokių gudrybių.

Kodėl aš tiek daug apie tai pasakoju. Tikrai ne tam, kad Jus išgąsdinčiau ir atsisakytumėte pirkti naudotą automobilį. Tiesiog tam, kad suprastumėte, kodėl tiek svarbus sandorio išsamus užpildymas raštiškai.  Skaitant straipsnį, susidaro įspūdis, kad reikia būti itin geru specialistu, kad nepadaryti klaidų. Taip nėra. Prašome Jūsų būti budriais. Susidaro įspūdis, kad net ir išsamios automobilio patikros neatras visų paslėptų defektų. Taip. Tenka pripažinti, kad neišardžius visų automobilio mazgų Jų būklės nesužinosite. Taip pat leiskite pažymėti, kad automobilio atlikta Valstybinė techninė apžiūra, toli gražu nėra pripažinimas automobilio, kad ji yra puikios būklės. Suprasdami Valstybinės techninė apžiūros apkrovas ir kokius jie turi nurodymus, ką reikia patikrinti, konstatuojame, kad tokia apžiūra kliautis negalima.

Šį straipsnį ruošė Autopretenzija pardavimų vadovas Ramūnas Mackevičius

Iki kitų straipsnių.